Tarpusavio skolinimas (angl. peer-to-peer lending, P2P) per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje tapo realia alternatyva vartojimo paskoloms ir viena iš priemonių žmonėms „įdarbinti“ laisvas lėšas. Paprastai tariant, tai modelis, kai vieni žmonės (ar įmonės) skolina pinigus kitiems žmonėms per specialią internetinę platformą, o ne per banką. Platforma suveda abi puses, administruoja sutartis, mokėjimus, išieškojimą ir už tai gauna mokestį. Lietuvos bankas šį modelį apibrėžia kaip skolinimą per platformą fizinių ir juridinių asmenų fiziniams asmenims vartojimo poreikiams, be tradicinio banko tarpininkavimo.
Svarbu suprasti ir lietuvišką „žodyną“. Lietuvoje teisiškai skiriami du artimi, bet ne identiški dalykai – sutelktinis finansavimas ir tarpusavio skolinimas:
- tarpusavio skolinimas – kai per tarpusavio skolinimo platformą suteikiamos paskolos iš žmonių gyventojams (tai reguliuojama Vartojimo kredito įstatymu);
- sutelktinis finansavimas – kai per platformą pritraukiamos lėšos verslo ar NT projektams, dažnai paskolų ar vertybinių popierių forma (tai reguliuojama ES sutelktinio finansavimo reglamentu ir Sutelktinio finansavimo įstatymu). Lietuvos bankas aiškiai pabrėžia, kad sutelktinis finansavimas skirtas verslui, o vienam projektui per 12 mėn. galima pritraukti iki 5 mln. eurų.
Kasdienėje kalboje abi rūšys neretai vadinamos „P2P“, todėl renkantis platformą verta pasižiūrėti, pagal kokį režimą ji veikia.
Kaip veikia P2P platformos?
P2P platformos šerdyje yra trys dalyviai: paskolos gavėjas, investuotojas (paskolos davėjas) ir platformos operatorius.
Paskolos gavėjo kelias dažniausiai toks:
- Paraiška platformoje. Žmogus nurodo norimą sumą, terminą, paskirties tipą, pateikia pajamas ir kitus duomenis.
- Kreditingumo vertinimas. Platforma privalo vertinti kredito istoriją ir bendrą mokumą ir taikyti atsakingojo skolinimo reikalavimus – tam ji turi turėti patvirtintas kreditingumo vertinimo taisykles, tikrinti registrus ir pan. Tai vienas iš privalomų dokumentų norint gauti Lietuvos banko leidimą veikti.
- Rizikos reitingas ir palūkanų pasiūlymas. Pagal riziką paskola priskiriama grupei (pvz., A–D, „žalia/geltona/raudona“ ar panašiai), o palūkanos atspindi šią riziką. Kuo didesnė rizika, tuo didesnės palūkanos.
- Finansavimas iš investuotojų. Paskolą finansuoja vienas ar keli investuotojai. Kai paskola surenkama, pinigai pervedami gavėjui.
- Grąžinimas dalimis. Gavėjas moka mėnesines įmokas, kuriose yra ir kapitalo, ir palūkanų dalis.
Investuotojo kelias:
- Registracija ir tapatybės patvirtinimas. Tai privaloma dėl pinigų plovimo prevencijos.
- Lėšų pervedimas į platformos sąskaitą.
- Investavimo pasirinkimas. Galima:
- investuoti rankiniu būdu, renkantis konkrečias paskolas;
- naudoti automatinį investavimą, kai sistema paskirsto pinigus pagal nustatytus kriterijus (reitingas, terminas, palūkanos, suma).
- Portfelio priežiūra. Kai kuriose platformose veikia antrinė rinka, leidžianti parduoti paskolas anksčiau laiko, jei atsiranda pirkėjų (tai mažina, bet ne panaikina likvidumo riziką).
- Palūkanų gavimas. Palūkanos ir grąžinama pagrindinė suma kas mėnesį papildomai įkrenta į investuotojo sąskaitą.
Platformos uždirba iš sutarties sudarymo, administravimo, rizikos vertinimo, antrinės rinkos ar išieškojimo mokesčių. Šiuos mokesčius svarbu įvertinti, nes jie tiesiogiai mažina investuotojo „rankoje“ liekančią grąžą.
Tarpusavio skolinimo platformų reguliavimas Lietuvoje: priežiūra, limitai ir ką tai reiškia vartotojui
Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformos negali veikti „šiaip sau“. Operatorius teisę teikti tarpusavio skolinimo paslaugas įgyja tik tada, kai Lietuvos bankas jį įrašo į viešą sąrašą. Tai reiškia, kad platforma turi atitikti kapitalo, reputacijos, vidaus kontrolės, kreditingumo vertinimo ir veiklos tęstinumo reikalavimus.
Vienas svarbiausių įstatyminių saugiklių investuotojui – skolinimo limitas vienam gavėjui. Vartojimo kredito įstatyme nustatyta, kad vienas paskolos davėjas vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje platformoje gali turėti negrąžintų paskolų ne daugiau kaip 500 eurų. Šio limito laikymąsi privalo užtikrinti pati platforma. Praktinė šio ribojimo prasmė paprasta: įstatymas skatina diversifikaciją ir mažina riziką, kad investuotojas per daug „sudėtų“ į vieną skolininką.
Dar vienas svarbus aspektas – tarpusavio skolinimo operatoriams taikomi vartojimo kredito rinkos standartai (atsakingas skolinimas, kreditingumo vertinimas, skaidri informacija). Dėl to paskolos gavėjui P2P nėra „pilkoji zona“ – tai reguliuojama finansų paslauga, tik su kitu tarpininku.
Tarpusavio skolinimo rizikos ir kaip jas valdyti
Lietuvos bankas išskiria pagrindines rizikas investuojant per P2P platformas: kredito, likvidumo, reguliacinę, platformos ir kreditingumo vertinimo riziką.
Trumpai, ką jos reiškia realybėje:
- Kredito rizika. Skolininkas gali vėluoti arba visai negrąžinti paskolos. Tuomet palūkanos sustoja, o dalis kapitalo gali būti prarasta net po išieškojimo.
- Likvidumo rizika. Net jei turite daug paskolų, tai nereiškia, kad galite bet kada atsiimti pinigus. Antrinė rinka padeda tik tada, kai yra pirkėjų.
- Platformos rizika. Operatorius gali patirti finansinių sunkumų ar bankrutuoti. Nors platformos turi veiklos tęstinumo planus, tai nėra valstybės garantija.
- Reguliacinė rizika. P2P nėra prižiūrimos taip griežtai kaip bankai, todėl teisiniai pokyčiai ar rinkos sukrėtimai gali paveikti veikimą ir grąžą.
Kaip investuotojui su tuo tvarkytis?
- Diversifikuokite. Daug mažų investicijų į skirtingus reitingus, terminus ir skolininkų profilius dažniausiai yra sveikesnė strategija nei keli dideli statymai.
- Vertinkite grąžą po nuostolių ir mokesčių. Platformų nurodomos vidutinės grąžos dažnai pateikiamos „iki nuostolių“, todėl realus rezultatas gali būti kuklesnis.
- Turėkite likvidumo planą. P2P nėra trumpalaikė „taupyklė“. Investuokite tik tą dalį, kurios nereikės rytoj.
- Stebėkite išieškojimo praktiką. Skiriasi, kaip platformos dirba su vėlavimais, kiek aktyviai parduoda skolas ar turi partnerių išieškojimui.
- Neprisiimkite nepamatuotos rizikos. Aukštesni reitingai gali reikšti mažesnes palūkanas, bet dažnai ir gerokai mažesnį nemokumo lygį.
Mokesčiai: kiek lieka „į rankas“ ir ką reikia deklaruoti
Palūkanos iš P2P paskolų Lietuvoje laikomos pajamomis iš finansinių investicijų.
- 500 € lengvata. VMI nustato, kad per metus gautos palūkanos (tiek iš P2P, tiek iš sutelktinio finansavimo platformų) iki 500 eurų yra neapmokestinamos, jei tenkinamos įstatyme numatytos sąlygos.
- Kas virš 500 € – apmokestinama. Palūkanos, nepatenkančios į lengvatą, apmokestinamos 15 % GPM tarifu, o jei visų „ne darbo santykių“ pajamų (įskaitant palūkanas) suma viršija 12 VDU per metus, viršijanti dalis apmokestinama didesniais progresiniais tarifais.
- Deklaravimas. Net jei platforma dalį mokesčio išskaičiuoja, investuotojas vis tiek turi sekti metinę sumą ir prireikus ją deklaruoti metinėje GPM deklaracijoje. VMI pajamų rūšių sąraše palūkanoms, gautoms per tarpusavio skolinimo ar sutelktinio finansavimo platformas, taikomas pajamų kodas 55.
Trumpa praktinė taisyklė: išsisaugokite platformos metines ataskaitas, nes jos palengvina deklaravimą ir leidžia tiksliai matyti gautas palūkanas bei nuostolius.
Kaip išsirinkti platformą ir ar P2P jums tinka?
Renkantis platformą verta žiūrėti ne tik į „gražią“ grąžos kreivę, bet ir į fundamentus.
Ką patikrinti pirmiausia:
- Ar platforma prižiūrima Lietuvos banko? Lietuvos bankas rekomenduoja įsitikinti, kad operatorius įtrauktas į viešą TSPO sąrašą.
- Koks platformos modelis? Vartojimo P2P ar sutelktinis finansavimas verslui/NT? Tai lemia ir riziką, ir projektų pobūdį.
- Skaidrumas. Ar skelbiami nemokumo, vėlavimų, išieškojimo ir realios grąžos rodikliai?
- Mokesčiai. Ne tik investuotojo, bet ir paskolos gavėjo mokesčiai – jie gali paveikti skolininko elgseną ir vėlavimų tikimybę.
- Antrinė rinka ir jos sąlygos. Jei jums svarbu lankstumas, pasižiūrėkite, ar platforma suteikia realią galimybę parduoti paskolas.
Ar P2P tinka jums?
P2P dažniausiai tinka tada, kai:
- norite didesnės potencialios grąžos nei indėlyje,
- priimate idėją, kad dalis paskolų vėluos ar nebus grąžintos,
- esate pasiruošę investuoti ilgesniam laikui ir diversifikuoti.
Jei jūsų tikslas – visiškai saugus pinigų laikymas be svyravimų, P2P greičiausiai bus per rizikinga priemonė. Tai labiau primena mažų kredito investicijų portfelį nei taupomąją sąskaitą.
P2P platformos Lietuvoje yra aiškiai apibrėžta ir prižiūrima finansų rinkos dalis, kuri gali būti naudinga ir skolintojams, ir skolininkams. Tačiau tai nėra „nemokami pietūs“: grąža ateina kartu su kredito ir likvidumo rizika. Jei į ją žiūrite kaip į portfelio dalį, laikotės diversifikacijos ir iš anksto įsivertinate mokesčius – P2P gali tapti įdomia, bet disciplinos reikalaujančia investavimo kryptimi.
Informacija paskutinį kartą peržiūrėta ir atnaujinta: 2025-11-20