Būsto paskola be pradinio įnašo Lietuvoje pagal galiojančias taisykles nėra leidžiama, nes bankai privalo laikytis Lietuvos banko nustatytų Atsakingojo skolinimo nuostatų (ASN), kurios riboja, kokią dalį būsto vertės gali finansuoti kreditas. Tačiau yra keli būdai, kaip realiai sumažinti savo iš kišenės mokamą įnašą iki minimumo (pvz., valstybės subsidijos) – bet net ir tada tai nėra tas pats, kas 0 % įnašas.
Ką tiksliai draudžia / riboja įstatymai ir ASN?
Lietuvos banko ASN nustato kredito ir turto vertės santykio (LTV) ribas. Praktikoje tai reiškia, kad bankas negali finansuoti 100 % būsto kainos – dalį turite padengti nuosavomis lėšomis. Pats Lietuvos bankas aiškina, kad imant būsto paskolą (taip pat ir statyboms) skolininkas privalo prisidėti nuosavomis lėšomis, kurios sudaro ne mažiau kaip 15 % turto vertės.
Dar vienas svarbus principas: kredito davėjas turi turėti kredito gavėjo patvirtinimą, kad pradinis įnašas sumokėtas iš jo nuosavų lėšų. Tai reiškia, kad „pasiskolintas pradinis įnašas“ (pvz., vartojimo kreditu) dažniausiai nebus laikomas tinkamu įnašu – bankas vertins tai kaip papildomą skolą ir gali nefinansuoti sandorio.
Todėl teisės logika paprasta: jei neturite jokio pradinio įnašo, bankas pagal taisykles negali duoti 100 % būsto vertės paskolos.
Kokie minimalūs pradinio įnašo dydžiai galioja dabar ir kas keičiasi?
Priėmus Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus, keičiasi tam tikra būsto kredito teikimo tvarka.
Iki 2026-08-01 (dabartinė tvarka)
Pagal dabar galiojančią tvarką:
- Perkant būstą su pirma būsto paskola standartinis minimalus pradinis įnašas yra 15 % (LTV 85 %).
- Imant antrą ar paskesnę būsto paskolą, kai ankstesnė dar negrąžinta, taikomas ne mažesnis kaip 30 % pradinis įnašas.
- Bankas gali prašyti ir didesnio įnašo, jei mato didesnę riziką (nestabilios pajamos, specifinis turtas, aukštas įsipareigojimų lygis ir pan.).
Nuo 2026-08-01 (LB patvirtinti pakeitimai)
Lietuvos bankas 2025 m. spalį patvirtino pokyčius, kurie įsigalios nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d.:
- Pirmajam būstui minimalus įnašas mažės iki 10 %, bet tik tiems, kurie šiuo metu neturi ir per pastaruosius 5 metus neturėjo būsto nuosavybėje (LB tai apibrėžia kaip „pirmojo būsto pirkėją“).
- Antram ar paskesniam būstui lieka 30 % įnašo taisyklė, su siauresne išimtimi: 15 % įnašas galimas tik jei kiekvienos turimos ankstesnės būsto paskolos likutis jau sumažėjęs iki 50 % pradinės sumos.
- Net ir po pakeitimų, bankas neprivalo suteikti paskolos su minimaliu 10 % įnašu – tai tik mažiausia leidžiama riba, o realus įnašas gali būti didesnis.
Taigi 0 % įnašo nelieka net po reformos – tik sumažėja minimalus slenkstis pirmam būstui.
Ar egzistuoja legalios situacijos, kai galėtų būti suteikta būsto paskola be pradinio įnašo?
Nors taisyklės reikalauja bent minimalaus įnašo, kai kuriems žmonėms dalis arba net visa pradinio įnašo suma gali būti padengiama valstybės parama. Tai nereiškia, kad įnašas panaikinamas – tiesiog jį sumoka ne jūs vieni.
Subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) numato finansinę paskatą jaunoms šeimoms pirmajam būstui regionuose:
- 10 % subsidija šeimoms be vaikų ar su 1 vaiku,
- 12,5 % su 2 vaikais,
- 15 % su 3 ir daugiau vaikų.
Šios subsidijos gali realiai padengti didelę dalį pradinio įnašo, ypač jei minimalus įnašas yra 15 % (ar ateityje 10 %).
Valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai
Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą valstybė tam tikroms grupėms kompensuoja 15–30 % būsto kredito (jaunoms šeimoms, neįgaliesiems, daugiavaikėms, našlaičiams, vienišiems tėvams ir kt.).
Praktiškai: jei gaunate, pvz., 20–30 % subsidiją nuo kredito sumos, ja galima padengti visą minimalų pradinį įnašą ir dar dalį kredito (žinoma, su įstatyme nustatytomis sumų ir būsto vertės lubomis).
Valstybės garantijos idėja (kol kas – ne galiojantis reguliavimas)
Seime 2025 m. svarstomos idėjos apie valstybės garantiją trūkstamai pradinio įnašo daliai iki 10 % būsto vertės, bet tai kol kas yra siūlymai / projektai, o ne įsigaliojusi taisyklė.
Taigi, būsto paskola be pradinio įnašo kaip standartinis finansinis produktas Lietuvoje neegzistuoja, bet kai kuriais atvejais jūsų realiai mokama įnašo dalis gali būti labai maža dėl valstybės subsidijų.
Informacija paskutinį kartą peržiūrėta ir atnaujinta: 2025-11-20