Faktoringas – tai finansavimo paslauga, kai įmonė savo pirkėjų skolas (neapmokėtas sąskaitas faktūras) parduoda bankui ar specializuotai faktoringo bendrovei ir už tai iš karto gauna didžiąją dalį sąskaitos sumos. Paprastai faktorius (bankas ar bendrovė) perima tiekėjo piniginį reikalavimą pirkėjui ir už šią paslaugą ima sutartyje numatytą atlygį. Dažniausiai finansuojama 80–90 % sąskaitos sumos, o likutis išmokamas tada, kai galutinis pirkėjas atsiskaito su faktoriumi.
Nors tiek bankai, tiek kredito unijos ir alternatyvūs finansuotojai faktoringą vis dažniau siūlo kaip apyvartinio kapitalo finansavimo priemonę smulkiam ir vidutiniam verslui, dalis įmonių šią paslaugą vis dar painioja su įprasta paskola ar „brangiu skolinimusi“. Toliau apžvelgsime, kaip veikia faktoringas, kuo jis skiriasi nuo paskolos, kokios yra pagrindinės jo rūšys ir kokią konkrečią naudą jis gali duoti verslui.
Kaip veikia faktoringas?
Faktoringo sandoryje dalyvauja trys pagrindiniai dalyviai: prekių ar paslaugų pardavėjas (tiekėjas), pirkėjas ir faktoringo paslaugų teikėjas – faktorius (paprastai komercinis bankas, jo dukterinė lizingo ar faktoringo bendrovė, kredito unija arba specializuotas finansuotojas). Tiekėjas parduoda prekes ar suteikia paslaugas pirkėjui atidėto mokėjimo sąlygomis ir išrašo sąskaitą faktūrą. Vietoj to, kad lauktų, kol pirkėjas atsiskaitys po 30, 60 ar 90 dienų, tiekėjas šią sąskaitą perduoda faktoriui, o šis per trumpą laiką išmoka didžiąją sąskaitos dalį. Taip gautinos sumos virsta pinigais „čia ir dabar“, gerėja įmonės likvidumas ir apyvartinių lėšų srautas.
Vėliau, suėjus atsiskaitymo terminui, pirkėjas sumoka faktoriui visą sąskaitos sumą. Faktorius pasilieka sutartą atlygį (palūkanas ir/arba administravimo mokestį), o tiekėjui perveda likusią dalį, jei ji nebuvo išmokėta anksčiau. Konkreti schema priklauso nuo faktoringo rūšies: gali būti, kad pirkėjas informuojamas ir moka tiesiogiai faktoriui (atviras faktoringas), arba pirkėjas oficialiai nežino apie faktoringo sutartį ir toliau moka tiekėjui, o šis atsiskaito su faktoringo bendrove (tylusis faktoringas).
Kuo faktoringas skiriasi nuo paskolos?
Pagrindinis skirtumas – faktoringas finansuoja konkretų turtą: gautinas sumas pagal sąskaitas faktūras, o paskola paprastai suteikiama „bendram“ apyvartiniam kapitalui ar investicijoms, remiantis įmonės kreditingumu ir dažnai reikalaujant užstato. Faktoringe finansavimo limitas tiesiogiai susijęs su pardavimų apimtimi ir pirkėjų mokumu: kuo daugiau parduodate atidėto mokėjimo sąlygomis patikimiems klientams, tuo daugiau galite gauti finansavimo. Tai ypač pabrėžia alternatyvūs faktoringo teikėjai, siūlantys paslaugą sparčiai augančioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
Kitas svarbus skirtumas – rizikos pasidalijimas ir vertinimas. Paskolos atveju bankas vertina pirmiausia pačios įmonės (skolininko) finansinę būklę ir dažnai prašo papildomo turto įkeitimo. Faktoringe daug dėmesio skiriama pirkėjų – tų, kurie turi apmokėti sąskaitas – patikimumui ir atsiskaitymo istorijai; dažnai naudojamas prekinio kredito draudimas ar valstybės garantijos MVĮ faktoringui. Be to, faktoringo finansavimas dažniausiai „savaime“ mažėja, kai mažėja pardavimai, ir auga, kai didėja – paskolą, priešingai, įmonė privalo aptarnauti pagal fiksuotą grafiką, nepriklausomai nuo pardavimų dinamikos.
Faktoringo rūšys
Lietuvos praktikoje dažniausiai išskiriamos kelios faktoringo rūšių grupės:
Pagal rizikos pasidalijimą
- Faktoringas su regresu – jei pirkėjas nesumoka, tiekėjas privalo grąžinti faktoriui gautus pinigus ar juos padengti kitomis sąskaitomis.
- Faktoringas be regreso (tikrasis faktoringas) – kredito rizika dėl pirkėjo nemokumo iš esmės tenka faktoriui (dažnai draudžiama prekinio kredito draudimu).
Pagal geografinę kryptį
- Vidaus (vietinis) faktoringas – visi dalyviai registruoti toje pačioje šalyje.
- Tarptautinis / eksporto faktoringas – finansuojamos užsienio pirkėjų skolos; dažnai taikomos specialios eksporto faktoringo schemos.
Pagal informavimą ir schemą
- Atviras faktoringas – pirkėjas informuojamas apie piniginio reikalavimo perleidimą ir atsiskaito tiesiogiai faktoriui (dažniausia forma bankuose).
- Tylusis (konfidencialus) faktoringas – pirkėjas oficialiai nėra informuojamas, formaliai ir toliau atsiskaito tiekėjui, o šis moka faktoriui.
- Atvirkštinis faktoringas (tiekėjų finansavimas) – iniciatoriumi tampa pirkėjas (dažnai didelė įmonė ar prekybos tinklas), kuris susitaria su faktoriumi, kad šis finansuos jo tiekėjus anksčiau termino.
Skirtingi faktoringo tipai pasirenkami pagal įmonės poreikius: vienur svarbiausia tik greitai gauti apyvartinių lėšų, kitur – kartu apsidrausti nuo pirkėjų nemokumo ar pagerinti santykius su tiekėjais, pasiūlant jiems greitesnį atsiskaitymą.
Kuo naudingas faktoringas?
Pirmiausia faktoringas padeda spręsti chronišką apyvartinių lėšų trūkumą, su kuriuo susiduria daugelis smulkių ir vidutinių įmonių, parduodančių prekes ar paslaugas atidėto mokėjimo sąlygomis. Lietuvos kredito unijų asociacija faktoringą apibūdina kaip vieną patogiausių būdų „išlaisvinti“ įmonės apyvartines lėšas ir užtikrinti nuolatinį pinigų srautą. Specializuoti faktoringo teikėjai pabrėžia, kad tai ypač aktualu sparčiai augančioms įmonėms – kuo didesni pardavimai, tuo daugiau finansavimo jos gali gauti neprisiimdamos papildomų įkeitimo įsipareigojimų.
Antra, faktoringas padeda valdyti pirkėjų riziką ir administravimo naštą. Dalį ar visą riziką dėl pirkėjų nemokumo galima perkelti faktoriui (be regreso arba draustas faktoringas), o sąskaitų administravimą – atidėti profesionalams, kurie stebi apmokėjimo terminus, siunčia priminimus, valdo limitus pirkėjams. Tai ypač akcentuojama tiek bankų, tiek alternatyvių finansuotojų informacijoje apie faktoringą.
Galiausiai, faktoringo paslaugos dažnai integruojamos į valstybės skatinamąsias programas (pvz., INVEGOS priemones), todėl verslui suteikiama galimybė gauti garantijas ar palūkanų kompensaciją ir taip sumažinti bendrą finansavimo kainą.
Trumpai tariant, faktoringas yra ne „dar viena paskola“, o lanksti sąskaitų finansavimo sistema, kuri tinkamai naudojama gali tapti svarbia įmonės pinigų srautų valdymo ir augimo priemone.
Informacija paskutinį kartą peržiūrėta ir atnaujinta: 2025-11-20