Sindikuota paskola – tai paskola, kurią tam pačiam skolininkui pagal vieną sutartį suteikia keli bankai ar kitos finansų institucijos, o visą sandorį suorganizuoja ir administruoja vienas ar keli vadinamieji sindikato vadovai (angl. arranger/agent bank). Tokios paskolos dažniausiai yra didelės apimties (dešimtys ar šimtai milijonų eurų) ir skirtos stambiems verslo projektams finansuoti, kad rizika būtų pasidalijama tarp kelių kreditorių.
Nors tarptautinėse rinkose sindikuotos paskolos seniai tapo įprastu stambių sandorių finansavimo įrankiu, Lietuvos praktikoje jos ilgą laiką buvo gana retos, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau naudojamos įsigijimų, infrastruktūros ir nekilnojamojo turto projektams finansuoti.
Kaip veikia sindikuota paskola?
Sindikuotos paskolos suteikimo procesas paprastai prasideda nuo to, kad įmonė (paskolos gavėjas) dėl didelio finansavimo poreikio kreipiasi į vieną pasirinktą banką. Šis bankas tampa vadinamuoju sandorio organizatoriumi – jis su klientu suderina pagrindines sąlygas (sumą, terminą, palūkanų struktūrą, užtikrinimo priemones), parengia informacinį memorandumą, o tuomet kviečia prisijungti kitus bankus ar finansų institucijas, siūlydamas jiems dalyvauti paskolos sindikate. Galutiniame etape visi dalyvaujantys kreditoriai pasirašo vieną bendrą paskolos sutartį, kurioje aiškiai nustatytos kiekvieno banko dalys ir teisės.
Pradėjus veikti paskolos sutarčiai, paskolos gavėjas technine prasme bendrauja daugiausia su vienu banku – paskolos agentu, kuris administruoja mokėjimus ir užtikrina, kad informacija būtų paskirstyta visiems sindikato dalyviams. Paskolos suma paskirstoma pagal iš anksto sutartas dalis, o grąžinimo bei palūkanų mokėjimai vykdomi agentui, kuris juos proporcingai išskirsto tarp kreditorių. Taip užtikrinama, kad skolininkas turėtų vieną „kontaktinį tašką“, o bankai – aiškią rizikos ir grąžos dalybų struktūrą.
Kuo sindikuota paskola skiriasi nuo nesindikuotos?
Pagrindinis skirtumas nuo kitų paskolų – kreditorių skaičius. Įprasta, nesindikuota paskola suteikiama vieno banko ar kredito unijos vardu, todėl visa kredito rizika ir finansinis įsipareigojimas tenka vienam kreditoriui. Tuo tarpu sindikuotoje paskoloje dalyvauja keli bankai ar kitos finansų institucijos, kiekvienas jų prisiima tik dalį bendros sumos ir atitinkamą rizikos dalį. Tai ypač aktualu, kai vienas bankas dėl vidinių limitų ar rizikos politikos nenori ar negali suteikti visos reikalingos sumos.
Skiriasi ir sandorio dydis bei sudėtingumas. Sindikuotos paskolos dažniausiai naudojamos dešimčių ar šimtų milijonų eurų projektams – pavyzdžiui, dideliems nekilnojamojo turto kompleksams, įmonių įsigijimo sandoriams, infrastruktūros ar energetikos projektams. Tokiems sandoriams paprastai reikalingos sudėtingesnės sutartys, platesnis įsipareigojimų (kovenantų) rinkinys ir išsamus teisinis bei finansinis struktūravimas. Nesindikuotos paskolos labiau būdingos mažesnėms investicijoms, apyvartinėms lėšoms, įprastam įmonių ar gyventojų finansavimui – jas dažnai reglamentuoja ir specialūs įstatymai, pavyzdžiui, su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, taikomas gyventojų būsto kreditams.
Galiausiai, skiriasi ir administravimas bei kaštų struktūra. Sindikuota paskola dažnai susijusi su papildomais mokesčiais – organizavimo, agento, dalyvių įsipareigojimo mokesčiais, tačiau skolininkui ji leidžia vienu sandoriu gauti didelę sumą ir išvengti kelių atskirų derybų bei skirtingų sutarčių su keliais bankais. Nesindikuota paskola paprastai administruojama paprasčiau ir pigiau, bet dėl vieno kreditoriaus koncentracijos rizikos gali būti sunkiau gauti labai didelę sumą ar lanksčias sąlygas.
Kam ir kada naudojama sindikuota paskola?
Sindikuotos paskolos pirmiausia siejamos su stambiais verslo projektais ir įsigijimais. Lietuvoje vienas žinomų pavyzdžių – sindikuota paskola, kurią trys bankai (tarp jų SEB ir „Credit Suisse“) suteikė „Linas Agro Group“ KG Group įsigijimo sandoriui finansuoti; šis finansavimas viršijo 100 mln. eurų ir leido įgyvendinti vieną didžiausių agroverslo sandorių regione.
Kitas pavyzdys – 125 mln. eurų sindikuota paskola „Technopolis Ozas“ verslo parko įsigijimui Vilniuje, kurią lygiomis dalimis suteikė „Swedbank“ ir SEB bankas.
Sindikuotos paskolos taip pat naudojamos brandžių įmonių finansiniams įsipareigojimams optimizuoti ir perfinansuoti. Pavyzdžiui, „Telia Lietuva“ dar 2017 m. pasirašė 60 mln. eurų sindikuotos paskolos sutartį su keliais bankais, kad galėtų lanksčiau valdyti savo skolą ir finansuoti investicijas. Naujausi pavyzdžiai rodo, kad sindikuotas finansavimas taikomas ir komercinio nekilnojamojo turto projektams – 2024 m. OP bankas kartu su kitu banku suteikė 92 mln. eurų sindikuotą paskolą UAB „Baltic Retail Properties“ prekybos ir paslaugų objektams finansuoti.
Svarbu tai, kad sindikuotos paskolos aktualios ne tik didžiosioms korporacijoms, bet ir vidutinėms įmonėms, ypač kai jos veikia regionuose ar nišinėse rinkose. Kredito unijų sektoriuje KREDA grupės unijos bei kitos unijos taip pat organizuoja sindikuotas paskolas verslui – pavyzdžiui, 9,2 mln. eurų sindikuota paskola UAB „Dehidra“ plėtrai ir eksportui į naujas rinkas, arba sindikuota paskola, suteikta UAB „Autožiedas“ veiklos plėtrai, pasitelkiant ir „Invegos“ garantiją.
Galiausiai, sindikuotos paskolos minimos ir valstybės skatinamosiose finansinėse priemonėse – pavyzdžiui, priemonėje „Milijardas verslui“, kur oficialiai apibrėžiama, kad sindikuotos paskolos atveju paskolos gavėjas formaliai neturi tiesioginių finansinių įsipareigojimų visoms dalyvaujančioms finansų institucijoms, o santykiai struktūruojami per pasirinktą finansų tarpininką. Tai rodo, kad sindikuotas finansavimas tampa vis svarbesne Lietuvos kreditų rinkos dalimi, ypač kai kalbama apie didelius ir ekonomiškai reikšmingus projektus.
Kur ir kas gali gauti sindikuotą paskolą?
Sindikuotas paskolas Lietuvoje galima gauti ten, kur veikia stambesni verslo finansuotojai – pirmiausia komerciniuose bankuose, kurie dažniausiai ir organizuoja bei administruoja tokius sandorius (pvz., „Swedbank“, SEB, „Luminor“, neretai kartu su užsienio bankais ar investiciniais bankais). Prie sindikuotų paskolų rinkos vis aktyviau jungiasi ir kredito unijų sektorius – pavyzdžiui, „Kreda“ grupės unijos bei „Rato“ kredito unija, kurios kelių unijų pajėgumus sujungdamos suteikia kelių ar keliolikos milijonų eurų dydžio finansavimą vienam projektui. Be to, dalis sindikuotų paskolų struktūruojamos pasitelkiant valstybės skatinamąsias priemones, tokias kaip „Milijardas verslui“ ar kiti INVEGOS fondai, kur INVEGA veikia per finansų tarpininkus – bankus ir kitas finansų įstaigas, su kuriais kartu pasidalijama rizika.
Pagrindiniai sindikuotų paskolų gavėjai yra įmonės, o ne gyventojai – dažniausiai didelės ar sparčiai augančios verslo grupės, kurioms reikia dešimčių ar šimtų milijonų eurų finansavimo (pavyzdžiui, „Linas Agro Group“ veiklos ir žaliavų finansavimui gavo 170 mln. eurų sindikuotą paskolą iš trijų bankų). Tačiau sindikuotas kreditas gali būti prieinamas ir vidutinėms įmonėms, jeigu projektas pakankamai didelis: kredito unijų sindikuota 9,2 mln. eurų paskola skirta UAB „Dehidra“ plėtrai ir eksportui, o per INVEGOS priemones sindikuotas finansavimas numatytas smulkiam ir vidutiniam verslui, atitinkančiam nustatytus SVV kriterijus ir įgyvendinančiam aiškiai apibrėžtą investicinį projektą.
Informacija paskutinį kartą peržiūrėta ir atnaujinta: 2025-11-19