Jei turite būsto paskolą eurais arba ją planuojate, žodis EURIBOR greičiausiai jau skamba galvoje taip pat dažnai kaip „įmoka“, „marža“ ar „anuitetas“. Nuo šio rodiklio priklauso, kiek realiai mokėsite už paskolą šiandien ir po 5 ar 10 metų.
Pastaraisiais metais EURIBOR iš neigiamų reikšmių pakilo iki maždaug 4 % ir vėl nusileido maždaug iki 2 % ribos, o tai labai stipriai keitė būsto paskolų įmokas visoje euro zonoje, įskaitant Lietuvą.
Kas yra EURIBOR?
EURIBOR (Euro Interbank Offered Rate) – tai etaloninė (orientacinė) palūkanų norma eurais, rodanti, už kokias palūkanas dideli Europos bankai teoriškai gali skolintis vieni iš kitų be užstato didmeninėje pinigų rinkoje.
Pagrindiniai faktai:
- Administruoja: European Money Markets Institute (EMMI) – Europos pinigų rinkų institutas.
- Rodiklis skelbiamas kas darbo dieną, apie 11:00 val. Briuselio laiku, kelioms skirtingoms trukmėms (terminams).
- Trukmės (terminai):
- 1 savaitė
- 1 mėnuo
- 3 mėnesiai
- 6 mėnesiai
- 12 mėnesių
- EURIBOR yra vienas svarbiausių euro zonos finansų rinkų etalonų, naudojamas ne tik paskoloms, bet ir išvestinėms finansinėms priemonėms (palūkanų apsikeitimo sandoriams, ateities sandoriams ir pan.).
Paprasčiau: EURIBOR yra „didžiųjų bankų palūkanos už tarpusavio skolinimąsi“, kuriomis vėliau remiasi ir gyventojams suteikiamos paskolos.
Kaip apskaičiuojamas EURIBOR: „hibridinis“ metodas
Po LIBOR skandalo ir ES Finansinių indeksų reglamento (BMR) įvedimo, EURIBOR skaičiavimo tvarka buvo iš esmės reformuota. Nuo 2019 m. taikoma vadinamoji hibridinė metodika.
Kas dalyvauja skaičiavime?
Skaičiavimui yra atrinkti keli stambūs Europos bankai. Kiekvienas jų kiekvienai trukmei (pvz., 3 mėn., 6 mėn.) pateikia duomenis apie tai, už kiek iš tikrųjų arba teoriškai galėtų skolintis.
Trijų lygių „vandens krioklio“ (waterfall) EURIBOR skaičiavimo metodas
EMMI aprašyta hibridinė metodika veikia kaip 3 lygių hierarchija:
- 1 lygis – tikros sandorių kainos. Bankas turi pirmiausia remtis realiais neseniai sudarytais skolinimosi sandoriais (su atitinkama trukme arba iš jų išvedama trukme).
- 2 lygis – panašių sandorių ir artimų priemonių duomenys. Jei tikrų sandorių trūksta, naudojami modeliai, paremti artimų sandorių ar kitų panašių rinkos duomenų palūkanomis.
- 3 lygis – ekspertinis vertinimas. Tik jei rinkoje iš viso nėra pakankamai duomenų, bankas gali pateikti ekspertinį įvertį, remdamasis vidiniais modeliais ir kitais rinkos rodikliais.
Tokiu būdu EURIBOR labiau atsispindi realius sandorius, o ne vien abstrakčias nuomones.
„Apkarpyta“ vidutinė reikšmė
Surinkus visų bankų pateiktas reikšmes:
- Aukščiausi 15 % ir žemiausi 15 % reikšmių atmetami (kad keli ekstremalūs skaičiai nesugadintų rezultato).
- Iš likusių skaičiuojamas paprastas vidurkis, suapvalinamas iki 3 skaitmenų po kablelio.
Tai reiškia, kad vieno banko noras „užkelti“ ar „numušti“ EURIBOR turi ribotą įtaką – svarbi visa panelė.
EURIBOR terminai: 1, 3, 6 ar 12 mėnesių – kuo skiriasi?
Jūsų paskolos sutartyje dažniausiai parašyta, pavyzdžiui: „Metinė palūkanų norma: banko marža + 6 mėn. EURIBOR“.
Tai reiškia:
- 6 mėn. EURIBOR – indeksas, kuris oficialiai perskaičiuojamas kasdien,
- bet paskolos sutartyje palūkanos perskaičiuojamos kas 6 mėnesius (jei taip numatyta sutartyje).
Lietuvoje būsto paskolos dažniausiai indeksuojamos 3 mėn. arba 6 mėn. EURIBOR. Bankai tai aiškiai nurodo informaciniuose puslapiuose ir skaičiuoklėse (pvz. LKU informacija).
Ką tai reiškia praktiškai?
- Pasirinkus 3 mėn. EURIBOR – palūkanos teoriškai gali keistis kas 3 mėnesius.
- Pasirinkus 6 mėn. EURIBOR – palūkanos keičiasi kas 6 mėnesius.
- Ilgesnis terminas – mažesni svyravimai, bet kartais truputį brangiau už trumpesnį terminą (nes rinkoje dažnai kreivė kylanti). Plačiau apie tai galite skaityti šiame URBO puslapyje.
Kaip bankai susieja EURIBOR su jūsų paskola: marža + indeksas
Dauguma Lietuvos bankų taiko tą pačią logiką: Paskolos palūkanos = banko marža + pasirinktų trukmės EURIBOR. Šią informaciją preliminariai galima palyginti remiantis kitų vartotojų patirtimi imant būsto paskolas.
Kai kurie bankai ir kredito unijos viešai pabrėžia, kad kintamos palūkanos susideda iš maržos ir EURIBOR / PRIME / UNIBOR indekso, kuris gali keistis kas 3, 6 ar 12 mėn.
Kai 2015–2022 m. EURIBOR buvo neigiamas, daugelyje kreditų sutarčių buvo įrašytos vadinamos „grindys“ (angl. floor): jei EURIBOR < 0 %, skaičiuojant palūkanas imama 0 %, t. y. klientas nemoka mažiau nei marža.
Tai reikšdavo, kad bet koks neigiamas EURIBOR tik sumažindavo bankų kaštus, tačiau galutinės paskolos palūkanos klientui nekrisdavo žemiau banko maržos.
Nuo ko priklauso EURIBOR lygis?
EURIBOR labai glaudžiai susijęs su Europos Centrinio Banko (ECB) bazinėmis palūkanomis ir bendra euro zonos ekonomine situacija.
ECB nustato 3 pagrindines normas:
- pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanos,
- indėlių palūkanų norma (angl. deposit facility),
- skubaus skolinimosi norma (angl. marginal lending facility).
Kai ECB:
- didina bazines palūkanas – brangsta bankų finansavimas, todėl linkęs kilti ir EURIBOR;
- mažina – finansavimas pinga, todėl EURIBOR dažniausiai krenta.
2022 m. viduryje ECB pradėjo agresyvų palūkanų kėlimo ciklą dėl aukštos infliacijos, kas per trumpą laiką išstūmė EURIBOR iš neigiamų reikšmių į aukščiausius lygius nuo 2008 m. finansų krizės. 2024–2025 m. ECB pradėjo palūkanas mažinti, indėlių norma 2025 m. birželį sumažinta iki 2,0 %, o tai prisidėjo prie EURIBOR kritimo apie 2 % ribą.
Be ECB sprendimų, EURIBOR priklauso ir nuo:
- Likvidumo bankų sistemoje (ar bankai turi daug perteklinių lėšų).
- Rizikos premijos – kai rinkos neramios, bankai reikalauja „užmokesčio“ už papildomą riziką.
- Lūkesčių dėl ateities – jei tikimasi, kad palūkanos ateityje kils, ilgesnio termino EURIBOR dažnai būna aukštesnis už trumpalaikį (ir atvirkščiai).
Kaip EURIBOR veikia paskolas Lietuvoje?
Lietuvos būsto paskolų rinkoje dominuoja kintamų palūkanų paskolos, susietos su EURIBOR (dažniausiai 6 mėn.).
Tai reiškia, kad didžioji dalis naujų ir senų paskolų kartu su EURIBOR pokyčiais keičia ir įmokas bei kad kiekvienas ECB palūkanų pokytis ir EURIBOR šuolis ar kritimas tiesiogiai persiduoda į šeimų biudžetus.
Lietuvos banko ir komercinių bankų skaičiuoklės leidžia įvertinti, kaip pasikeistų įmokos pasikeitus palūkanoms – tai naudinga preliminariems pokyčių poveikiams asmeniniam biudžetui įvertinti.
Kintamos ir fiksuotos palūkanos: palyginimas
Renkantis tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų reikia žinoti, kad:
- Kintamos palūkanos (marža + EURIBOR) pradžioje dažnai mažesnės. Galima laimėti, jei EURIBOR krenta, bet yra rizika, kad EURIBOR kilimo laikotarpiais įmokos gali smarkiai paaugti (2022–2023 m. tai labai aiškiai matėme).
- Fiksuotos palūkanos reiškia, kad kelis metus (pvz., 3–5 m.) įmoka pastovi – lengviau planuoti biudžetą. Tačiau jos taip pat lemia, kad dažnai palūkanos šiek tiek didesnės už esamą kintamą normą (nes į kainą įtraukiamas neapibrėžtumas dėl ateities). Be to, jei per fiksavimo laikotarpį EURIBOR smarkiai krenta, nepasinaudojate palankesne rinka.
Šiuo metu, kai EURIBOR susinormalizavo apie 2 %, dalis specialistų siūlo rimtai pagalvoti, ar verta fiksuoti bent dalį laikotarpio, nes didžiausi šuoliai į viršų jau įvyko, o ateityje labiau tikėtinas nuosaikus svyravimas. Tai, žinoma, ne garantija, o tik scenarijai, paremti ekonominėmis prognozėmis.
EURIBOR, €STR, EONIA ir bankų „bazės“ – kuo skiriasi?
Be EURIBOR, dažnai minimi ir kiti rodikliai:
- €STR (euro short-term rate) – tai vienos nakties (overnight) be rizikos palūkanų norma, pagrįsta faktiniais sandoriais tarp bankų ir kitų finansų institucijų. Ji pakeitė senąjį EONIA indeksą.
- EURIBOR – terminės (1–12 mėn.) palūkanos, atspindinčios bankų skolinimosi be užstato kainą artimu ir vidutiniu laikotarpiu.
- Bankų bazės (PRIME, base rate ir pan.) – kai kurie bankai siūlo paskolas ne tiesiai nuo EURIBOR, o nuo savo bazinių palūkanų, kurios pačios priklauso ir nuo EURIBOR, ir nuo banko kainodaros.
Svarbu suprasti: būsto paskolos sutartis visada aiškiai parašo, koks indeksas taikomas (EURIBOR, PRIME ar kt.) ir kaip dažnai jis keičiamas.
Norėdami matyti naujausius EURIBOR dydžius, naudokitės oficialiais šaltiniais arba informacijos ieškokite savo banko interneto svetainėje.
Informacija paskutinį kartą peržiūrėta ir atnaujinta: 2025-11-19